Šįkart – apie ypatingai tarp Anglijos lietuvių populiarų užsiėmimą – bandymą pasinaudoti kitų žmonių sukurtomis ar vystomomis verslo idėjomis. Jau rašiau apie tai, kad, norint užsukti verslą, neužtenka vien tik profesinių įgūdžių. O kas, jei nėra nei įgūdžių, nei idėjų, nei patirties? Ar įmanoma paimti svetimą verslo modelį ir jį išvystyti taip, kad jis taptų pelningas? Continue reading
Pirmoje straipsnio dalyje pristačiau jums šios straipsnio herojus – konditerę Bronę ir jos vyrą automobilių meistrą Stasį. Atvykę į Angliją, jie bandė užsiimti verslu, bet abiems teko nusivilti. Viena iš pagrindinių Bronės ir Stasio verslų žlugimo priežasčių buvo nemokėjimas skaičiuoti ir pažiūrėti į ateitį. Čia ir aptarsiu svarbiausius finansinio planavimo niuansus.
Ar tikrai pasiruošęs startuoti?
Tarkime, lietuvė Bronė (vardą paėmiau visiškai iš lempos, neturėdamas omenyje jokio konkretaus žmogaus) tėvynėje dirbo profesionalia konditerė mažoje įmonėje. Visi alpdavo nuo jos skanių ir šviežių tortų. Bronės vyras Stasys (vėl – išgalvotas vardas) dirbo mechaniku autoservise. Vieną dieną mūsų naujieji pažįstami nusprendė, kad reikia krautis lagaminus ir važiuoti į Angliją, kur jau sėkmingai statybose dirba Bronės brolis. Atvažiavę į Londoną, naujieji emigrantai pamato, kad čia pradėti bizniuką yra paprasčiau, nei Lietuvoje ir nusprendžia užsidirbti iš to, ką moka daryti. Bronė pradeda namie kepti skanius tortus, o Stasys išsinuomoja garažiuką ir pradeda remontuoti kitiems lietuviams automobilius. Pradžia graži. Ar taip? Tačiau jau už gero pusmečio Bronė dirba valytoja viešbutyje, o Stasys aria kitam tautiečiui priklausančiame garaže. Panašių istorijų lietuviams nutinka nuolat. Kyla paprastas klausimas – kodėl žmonėms taip dažnai nepavyksta įsukti savo verslo. Continue reading