Pasidalink su draugais!

facebook   twitter   email  

Verslo seminaras – nauda ar sugaištas laikas?

Londone nemokami ar mokami seminarai įvairiomis verslo temomis vyksta nuolat, tik spėk lankytis. Bet ar šiems renginiams sugaištas laikas ir išleistos lėšos atsiperka? Ar visų seminarų metu gauta informacija bei užmegztos pažintys atneša realios naudos? Tokie klausimai man iškilo apsilankius Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone surengtame seminare skambiu pavadinimu „Interneto rinkodaros tendencijos 2013“.

Pranešėjai

Į renginį kviečiančiame pranešime buvo skelbiama, jog „seminaro rengėjai – Lietuvos komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje (LCCUK) ir reklamos agentūra „Livinage“ – žada, kad dalyviai išgirs nemažai praktinių patarimų apie įvairias reklamos formas ir komunikaciją internete.“. Be „Livinage“, dar patirtimi dalintis žadėjo tarptautinių piniginių pervedimų kompanijos „Transfergo“ vadovas Daumantas Dvilinskas. „Livinage“ įkūrėjęs Paulius Valatkevičius apie „Transfergo“ pranešime rašė: „Transfergo“ yra neabejotinas sėkmės pavyzdys, norintiems kurti savo verslą. Jaunų žmonių komanda sugeba sėkmingai augti sudėtingoje verslo nišoje, todėl išgirsti jų patarimus bus neabejotinai naudinga“. Pažiūrėkime, kaip viskas vyko iš tikro.

Gera pradžia – pusė darbo?

Įėjęs į salę supratau, kad skubėjau be reikalo – seminaras nebuvo prasidėjęs. Jo pradžia vėlavo gal 20 min. Tai tikrai ne cool. Tiksliau, ne cool tai, kad niekas nepaaiškino, kodėl seminaro pradžia vėluoja. Eilinį kartą bežiūrint į laikrodį, prie mikrofono prieina Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentė Olga Jachimovič ir praneša, jog seminaras prasideda ir trumpą įžanginę kalbą pasakys komercijos atašė Andrius Nikitinas.

A.Nikitinas trumpai pasveikina susirinkusiuosius (o jų buvo apie 20 – 30) ir sako, jog, turint produktą, reikia užsiimti ir marketingu. Ir čia pirmą (bet tikrai ne paskutinį :) ) kartą per šį seminarą aš negaliu visiškai sutikti. Taip, dažnai sąvokos „reklama“ ir „marketingas“ yra naudojamos ta pačia reikšme. Bet lygiai taip pat daugybė rimtų vyrų ir moterų patį produktą laiko marketingo/rinkodaros dalimi. Tie patys rimti žmonės dar sako, kad ir kainodara, ir distribucija ir dar keli kiti dalykai yra labai svarbios rinkodaros dalys. Apie tai pats skaičiau prieš metus pranešimą toje pačioje salėje. Žodžiu, pasigedau įžangoje paaiškinimo, apie ką tiksliai bus kalbama seminare – apie reklamą, ar apie daugelį kitų rinkodaros aspektų. O dar, turint omenyje, kad dalis susirinkusiųjų yra „žali“ versle, apsibrėžti naudojamas sąvokas, manau, yra būtina, nes kitaip žmogus visą laiką ir visomis progomis dės lygybės ženklą tarp marketingo ir reklamos. Ir tai tikrai negerai.

Pirma dalis – pašaudom :)

Įsivaizduokite nepatyrusį kareivį su automatiniu ginklu. Vadas jam liepia pataikyti į toli stovintį taikinį. Kareivėlis užsitaiso ir pradeda varyti serijomis. Kulkos skrieja į visas puses, galva nuo garso ūžia, petys nuo atatrankos skauda, nuo nuovargio nebesimato pačio taikinio. Be abejo, viena – kita kulka per ilgą laiko tarpą taikinį kliudo, o viena net pataiko į taikinio centrą. O dabar įsivaizduokite patyrusį karį. Jis įvertina taikinio atstumą, vėjo kryptį, susikoncentruoja ir lėtai, tiksliai šaudydamas po vieną kulką, sukala taikinį taip, kad iš jo nieko nelieka. Visa tai užtrunka pora minučių. Pranešėjo „Livinage“ atstovo Pauliaus Valatkevičiaus patyrusiu šauliu niekaip nepavadinčiau.

Pirmasis pranešimas užtrunka tikrai ilgai. Per beveik valandą laiko trukusį pranešimą Paulius pažeria nesuskaičiuojamą daugybę padrikų faktų iš reklamos internete srities. Faktus bandoma grupuoti į atskirus skyrius, bet tai išlaikyti dėmesio nepadeda. Konkrečios informacijos su konkrečiais pavyzdžiais pateikiama taip pat minimaliai. Sakyčiau, kad pranešėjas buvo nepasiruošęs, bet tai būtų netiesa – vargu ar „iš lempos“ būtų galima taip ilgai (per ilgai) kalbėti. Buvo padarytos kelios grubios klaidos:

Daug kalbama ir visiškai neklausoma. Savo ilgąjį monologą Paulius rėžė neragindamas klausytojus įsitraukti į pokalbį. Nebuvo bandoma iš susirinkusiųjų sužinoti, kas jiems aktualu ir svarbu; nebuvo bandoma įtraukti klausytojus į patį pranešimą raginant pateikti pavyzdžius ar sprendimus iškeltoms problemoms.

Auditorijos poreikių nesupratimas. Akivaizdžiai matėsi, kad Paulius nežinojo, kokiems žmonėms skirtas jo pranešimas. Prieš seminarą buvo galima gauti užsirašiusių dalyvių sąrašą ir pabandyti juos sugrupuoti į atskirus segmentus. Gi akivaizdu, kad vienokius faktus vienaip reikia pateikti pradedančiam smulkiam verslininkui, kitokius – dar tik galvojančiam apie verslą ir dar visai kitokią informaciją – patyrusiems verslininkams. Auditorijos (rinkos) tyrimas buvo neatliktas arba atliktas blogai.

Per daug faktų. Informacija byrėjo kaip iš gausybės rago :) Jei kas nors ir susidomėjo pateiktu faktu, negalėjo apie jį įdėmiau pagalvoti, nes pranešėjas jau buvo nušokęs prie kito fakto.

Slengo naudojimas. Viena pagrindinių rinkodaros ir viešųjų ryšių taisyklių – kalbėti taip, kad tave suprastų tikslinė grupė. Daugelis autorių pastebi, jog ypatingai dažnai į klausytoją ar klientą kreipiamasi naudojant daug jam nesuprantamų žodžių. Kaip gali žmogus suprasti, kas jam sakoma, jei jam tiksliai nepaaiškinami naudojami terminai? Mačiau, kaip seminaro metu keli žmonės suglumę bandė suprasti beveik vien tik iš slenginių žodžių sudarytus sakinius. Pavyzdžiui, trumpinys SEO buvo panaudotas kelis kartus, bet nė karto nebuvo aiškiai papasakota, ką jis reiškia.

Naudingų patarimų trūkumas. Nors kalbama buvo daug ir apie daugelį dalykų, bet kai kurie esminiai faktai net nebuvo paminėti. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie „Facebook“, pranešėjas net neužsiminė, kad vienas iš didžiausių feisbuko reklamos privalumų yra galimybė labai tiksliai nustatyti, kokiam segmentui bus rodoma reklama – kokio amžiaus, lyties, kokią kalbą naudojantiems ir kur gyvenantiems žmonėms. Tokių labai svarbių faktų tikrai buvo praleista.

Galvojant apie šį pranešimą, vis kyla mintis, kad didžiausią naudą gavo tie klausytojai, kurie niekada nebuvo susidūrę su reklama internete. Aišku, jei jie spėjo užsirašyti pateikiamus faktus, pavadinimus, terminus.

Pauliaus naudai turiu pasakyti, kad jis tikrai pateikė naudingos informacijos. Pavyzdžiui, apie tai, kad feisbukas turi griežtas taisykles rengiamiems žaidimams, konkursams. O pati svarbiausia ir seminaro auditorijai aktualiausia išsakyta mintis – internete gali reklamuotis kiekvienas, nes, žinant ką darai, galima nebrangiai reklamuotis. Nuo jos būčiau pradėjęs ir ja baigęs visą seminarą. Deja, ši įžvalga paskendo tarp daugelio kitų mažiau svarbių minčių.

Viena iš tokio chaotiško ir ilgo monologo priežasčių gali būti pranešimų skaitymo patirties nebuvimas. Nors tai ir ne klaida, nes patirtis tiesiog ateina su laiku, bet verta šį niuansą paminėti. Man pačiam labai sunku skaityti pranešimus auditorijai, nes nesu daręs tai daug kartų ir šiaip jaučiuosi labai nesmagiai. Todėl aš stengiuosi kalbėti kiek įmanoma trumpiau ir tiksliau, kad visi viską suprastų ir, tuo pačiu metu pateikiu skaidres su ryškiais aptariamų dalykų pavadinimais. Tokia strategija tikrai padeda.

Apibendrinant, noriu pasakyti, kad tikrai nesakau, jog Paulius nesusigaudo apie ką kalbą. Matosi, kad žinių jis turi. Ar naudočiausi jo paslaugomis, bei kitiems patarčiau naudotis? Kol kas ne, nes patirties turintis specialistas tokio pranešimo nebūtų parengęs. Pagal internete pateiktus duomenis, „Livinage“ veikia nuo 2012-ųjų pradžios ir tai yra pirmasis Pauliaus verslas. Jam viskas dar prieš akis, tad linkiu Pauliui tobulėti ir siekti savo tikslų.

Antra dalis – pasigiriam :)

Kadangi tą vakarą dar turėjau spėti nuvažiuoti į koncertą, antrojo pranešimo iki galo neišklausiau, tačiau įspūdi susidaryti spėjau. Jį galima apibūdinti labai trumpai – noras pasigirti ir susikurti gerą įvaizdį.

Pinigų pervedimo kompanijos „Transfergo“ atstovas Daumantas Dvilinskas kalbėjo žymiai aiškiau už pirmąjį pranešėją, bet pastabų dėl jo teiginių irgi turiu. Visų pirma, kaip galima kalbėti apie kažkokią sėkmę, įėjimą į rinką ir pan., kai veiki toje rinkoje tik keletą(!!!) mėnesių? Na, niekaip manęs neįtikinsite, kad galima įsukti verslą per tiek laiko. Vienintelis sėkmės įrodymas yra teigiamas balansas finansinių metų pabaigoje. Jei tas vienintelis galutinis skaičiukas metų pabaigoje bus „į pliusą“ ir dar stipriai „į pliusą“, tada aš be jokių problemų ir principų paspausiu Daumantui ranką ir pasveikinsiu su sėkminga verslo pradžia. O tada dar palauksiu porą metų ir pažiūrėsiu, ar verslo rezultatai vis dar teigiami. Ir, jei jie vis dar bus teigiami, tada tikrai pasakysiu „respect“.

Per beveik dešimt verslo Anglijoje metų reguliariai susidurdavome ir susiduriame su tokiomis ryškiai ir greitai suspindinčiomis ir dar greičiau užgęstančiomis verslo žvaigždėmis. Labai tikiuosi, kad „Transfergo“ nėra viena iš jų, bet, kol neapsisuks pirmieji firmos finansiniai metai, tol jokių išvadų manęs padaryti niekas neprivers.

Daumanto pranešimo buvo įdomiau klausyti vien dėl to, jog pasakojama buvo iš konkretaus verslo perspektyvos. Tačiau buvo daromos ir tos pačios klaidos: kalbėjimas nesiklausant, daugybės slenginių žodžių naudojimas, informacija vietomis pateikiama be konkrečių pavyzdžių. Dar kartais nepalikdavo įspūdis, jog pranešėjas irgi nežinojo, kokiam žmonių tipui skaito pranešimą. Priešingu atveju jis būtų žinojęs, kad pradedantis verslininkas negali skirti mėnesio vien „Google“ reklamai reikalingų raktinių žodžių tyrimui. Beje, tai, kad tas tyrimas truko apie mėnesį (pranešimo autoriaus teigimu) dar tikrai negarantuoja, kad jis atsipirks, ypač smulkesniam verslui.

Pabaigai – nusipelnome gyventi geriau :)

Trumpai tariant, seminaru nusivyliau. Akivaizdu, kad du pažįstami žmonės (seminaro pranešėjai) norėjo įgyvendinti bendrą tikslą – pasireklamuoti. Ir tai nebūtų blogai (mes patys taip darome), jei už šį pasipiarinimą, kaip sako viešųjų ryšių specialistai, jie būtų parengę tikrai kokybišką ir daugeliui klausytojų naudingą medžiagą. Deja, beveik visa seminare pateikiama informacija buvo pagyros sau ir bandymas save pateikti, kaip gerus tam tikros srities specialistus. Kaip ir minėjau, seminaras gal ir buvo naudingas žmonėms, kurie absoliučiai nesusigaudo internetinėje komunikacijoje (vadinti tai marketingu liežuvis neapsiverčia), nes jie bent terminus išgirdo. Kitiems, manau, tai buvo tik laiko gaišimas.

Labai norėtųsi, kad ateityje pranešėjai į tokio pobūdžio seminarus būtų atrenkami atidžiau ir patys atrankos kriterijai būtų griežtesni. Lietuviai verslininkai Britanijoje tikrai gali ir turi gauti daugiau, nei iš išskaičiavimo daromi šviežiai įkurtų įmonių atstovų pranešimai. Gerų pranešėjų, kurių su mielu noru ir aš, ir kiti verslininkai paklausytų, pasirinkimas tikrai nėra mažas.

Remigijus

Ps. jokių būdų nepagalvokite, kad šio straipsnio tikslas yra dėl kokių nors priežasčių „sumalti“ seminaro pranešėjus. Nuoširdžiai tikiu, kad verslą galima vystyti tik keliant sau aukštus reikalavimus.

Pasidalink su draugais!

facebook   twitter   email