facebook 
twitter 
email 
Šįkart daug nerašysiu, o pateiksiu pavyzdį, kaip išankstiniai žmogaus nusistatymai ir iniciatyvos trūkumas trukdo suvokti ir išnaudoti atsiveriančias ar jau seniai egzistuojančias galimybes.
Žodžiu, einu aš sau ketivrtadienį per Pimlico rajoną Londone link Lietuvos ambasados Londone. Ten netrukus prasidės renginys. Prieš mane eina porelė smart casual stiliumi apsirengusių lietuvių. Ryškiai verslininkai. Priėję ambasados įėjimą, jie spaudžia prie durų esantį mygtuką ir laukią atsakymo. Atsakymo nėra. Durų irgi niekas neatidaro. Jie tarpusavyje pradeda kalbėtis, kad gal įėjimas ne pro šias duris. Be abejo, aš jų klausiu, ar jie bandė pradaryti duris – gal jos tiesiog neužrakintos. Mergina tyli, o vyriškis man atsako: “tai aišku, kad durys bus užrakintos, jos negali būti paliktos atviros”. Tada aš patikrinu duris ir jos (surprise, surprise) atsidaro. Pasirodo, jos specialiai buvo paliktos tam, kad renginio dalyviai lengviau patektų į ambasados patalpas.
Šios istorijos moralė paprasta – daugybės dalykų mes nepadarome vien dėl to, jog netikime, kad jie įmanomi. O gal jie vis tik įmanomi? Žmogaus protas turi tokią kvailą savybę remtis patirtimi ir viską vertinti pagal iš anksto sudarytas taisykles. Mano aprašytu atveju, vyriškis žinojo, kad ambasadų ir kitokių įstaigų įėjimai yra griežtai saugomi ir, norint patekti į pastatą, reikia iš pradžių per domofoną susisiekti su apsauga ar priimamuoju skyriumi. Bet aš lygiai taip pat žinojau, kad man tikrai nieko blogo neatsitiks, jei aš pabandysiu patikrinti, ar durys tikrai užrakintos.
Tikrai nenoriu pasimaivyti sakydamas, kad aš išnaudoju visas pasitaikančias galimybes. Tiesiog vienu metu suvokiau, kad tų galimybių yra labai daug, bet tik dalį jų pastebiu. Jei reikiamus dalykus laiku pastebėčiau ir tinkamai išnaudočiau, seniausiai būčiau multimilijonierius, keliaučiau po pasaulį ir nevesčiau jokio blogo :)
Geros savaitės pradžios bei gerų įžvalgų darbe ir šiaip gyvenime :)
Remigijus